- atata
- ãtata interj., atatata
1. kaip gera (apie šiltumą): Ãtata, koks šiltas šiandien vanduo! Ps. Gulėk gulėk lovoj ãtata, kai atsikelsi, bus ùtiti! Kp. ^ Kol užlipi opapa, kai nulipi – ãtata (pirtyje ant plautų)! Škn.
2. vk. kaip gardu: Ãtata, koks gardus gėrimas! Pg. Atatata, teip skanus alus! Plt. Nemniok buliuko (obuolio), ãtata! Ign. Duosu vaikuo ãtata, pienelio Kl.
3. utite (apie šaltį): Oi, nūnai lauke ãtata! Pls.
4. reiškiant pasitenkinimą: Atatata, teip esu kantentas, ka[d] pasėjau rugius Plt. Ãtata (atsigulus į lovą), taip šiandieną pavargau Grg.
◊ ámžiną ãtata juok. kalbant apie ką mirusį, negyvą: Nebegyva kirmėlė – amžiną ãtata jai! Pg.
Dictionary of the Lithuanian Language.